duoklininkas

duoklininkas
dúoklininkas (-inykas; SD38), -ė smob. (1), duokliniñkas (2) [K] kas moka duoklę: Valstiečiai, duodantieji duoklę kiaunių kailiukais, buvo vadinami kiaunininkais, o medum – duoklininkais rš. Ir gyveno Chananėjas viduryj Efraimo iki dienai šiai duoklinykas BaJoz16,10.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • duoklininkas — dúoklininkas, dúoklininkė dkt. Dúoklininkai dúoklę mokėdavo gyvuliai̇̃s, maistù, málkomis, pašarai̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • duoklininkė — dúoklininkas, dúoklininkė dkt. Dúoklininkai dúoklę mokėdavo gyvuliai̇̃s, maistù, málkomis, pašarai̇̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”